Pradžia › Paslaugos › Krovinių gabenimas

Krovinių gabenimas su išmuitinimu

Trumpas atsakymas: padedame suorganizuoti krovinio gabenimą jūra, oru ar keliais ir iš karto pasirūpiname muitinės formalumais – importo, eksporto ar tranzito deklaracija. Savo transporto neturime: krovinius suorganizuojame su patikimais vežėjais ir ekspeditoriais, o mes atsakome už tai, kad krovinys be prastovų pereitų muitinę. Aprašykite krovinį – atsakysime tą pačią darbo dieną.

Krovinių gabenimas jūra, keliais ir oru

Pateikti gabenimo užklausą

Kodėl verta gabenimą ir išmuitinimą derinti kartu

Dažniausia klaida importuojant – pirmiausia susitarti dėl transporto, o apie muitinę pagalvoti tik tada, kai krovinys jau uoste. Tada paaiškėja, kad trūksta dokumento, netinka prekės kodas ar sąskaitoje nurodyta ne ta vertė, o krovinys stovi laikinajame saugojime, kol viskas sutvarkoma. Kai maršrutą ir muitinės procedūrą planuojame kartu, iš anksto žinome, kur krovinys bus deklaruojamas, kokių dokumentų reikės ir kas mokės muitą bei PVM. Jums lieka vienas kontaktas – info@ismuitink.lt – ir vienas atsakymas, kada krovinys pasieks sandėlį.

Jūra

Konteineriai (FCL) ir sugrupuoti kroviniai (LCL) per Klaipėdos uostą. Pigiausia dideliems kiekiams.

Oru

Skubūs, vertingi ar lengvi kroviniai su oro važtaraščiu (AWB). Greičiausia, bet brangiausia.

Keliais

Pilni (FTL) ir daliniai (LTL) kroviniai iš ES ir trečiųjų šalių, su CMR ir, jei reikia, T1.

Jūrinis transportas per Klaipėdą

Klaipėda – vienintelis Lietuvos jūrų uostas, todėl dauguma jūra atkeliaujančių krovinių iš Azijos, Amerikos ar kitų žemynų čia ir pateikiami muitinei. Didelius kiekius patogiausia vežti pilnu konteineriu (FCL), o mažesnes partijas – sugrupuotu kroviniu (LCL), kai viename konteineryje keliauja kelių siuntėjų prekės. Atvykęs krovinys patenka į laikinąjį saugojimą: per 90 dienų jam turi būti įforminta muitinės procedūra (Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnis), tačiau praktikoje kiekviena prastovos diena terminale kainuoja, todėl deklaraciją verta parengti dar kroviniui plaukiant.

Muitas skaičiuojamas nuo muitinės vertės – tai prekių kaina kartu su transporto ir draudimo išlaidomis iki ES sienos (SMK 70–71 straipsniai). Todėl jūrinio krovinio atveju svarbu turėti ne tik prekių sąskaitą, bet ir aiškų transporto kainos išskaidymą: kiek kainavo frachtas iki Europos uosto, o kiek – vežimas toliau po Lietuvą. Jei krovinys toliau keliaus į kitą šalį, jo galima neišmuitinti Klaipėdoje, o vežti pagal tranzito procedūrą arba laikinai palikti muitinės sandėlyje.

Oro transportas

Oro transportas pasirenkamas, kai svarbiausia greitis: atsarginės dalys sustojusiai gamybai, vertinga elektronika, pavyzdžiai, dokumentai ar greitai gendančios prekės. Krovinys keliauja su oro važtaraščiu (AWB), kuriame nurodomas siuntėjas, gavėjas, vietų skaičius ir svoris – jo duomenys turi sutapti su sąskaita ir pakavimo lapu. Oro krovinių kaina dažniausiai skaičiuojama pagal didesnįjį iš faktinio ir tūrinio svorio, todėl lengviems, bet dideliems kroviniams oro transportas gali kainuoti netikėtai daug.

Muitinės požiūriu oro krovinys niekuo nesiskiria nuo jūrinio: reikia importo deklaracijos, teisingo prekės kodo ir muitinės vertės, į kurią įskaičiuojamas oro transportas iki ES sienos. Kadangi pats skrydis trunka trumpai, dokumentus verta turėti dar prieš išsiunčiant krovinį – kitaip greitis prarandamas laukiant muitinės.

Kelių transportas: ES ir trečiosios šalys

Keliais vežami pilni (FTL) ir daliniai (LTL) kroviniai. Jei prekės vežamos tarp ES šalių, muitinės formalumų nėra – užtenka sąskaitos ir tarptautinio krovinio važtaraščio CMR, o PVM apskaitomas pagal ES vidaus prekybos taisykles. Jei bendra prekyba su kitomis ES šalimis viršija nustatytas ribas, gali atsirasti Intrastat prievolė.

Kai krovinys važiuoja iš trečiosios šalies – pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos ar Norvegijos – jis arba išmuitinamas pirmajame ES pasienio poste, arba vežamas toliau pagal tranzito deklaraciją T1. T1 leidžia ne Sąjungos prekes vežti per ES teritoriją nesumokėjus importo muitų ir PVM (SMK 226 straipsnis), o mokesčiai sumokami tik paskirties muitinėje, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune. Tam reikia garantijos, kurią dažniausiai suteikia deklarantas. Eksportuojant iš Lietuvos į ne ES šalį, rengiama eksporto deklaracija EX1.

Ką atliekame muitinėje

Incoterms: kas deklaruoja ir kas moka muitą

Pirkimo sutartyje nurodyta Incoterms sąlyga lemia ne tik tai, kas apmoka transportą, bet ir kas rūpinasi muitine. Penkios dažniausios sąlygos:

SąlygaKas organizuoja transportąKas atlieka importo formalumusKas moka importo muitą ir PVM
EXWPirkėjas – nuo pardavėjo sandėlioPirkėjasPirkėjas
FOBPardavėjas – iki laivo išvykimo uoste, toliau pirkėjasPirkėjasPirkėjas
CIFPardavėjas apmoka laivą ir draudimą iki paskirties uostoPirkėjasPirkėjas
DAPPardavėjas – iki sutartos vietos paskirties šalyjePirkėjasPirkėjas
DDPPardavėjas – iki sutartos vietosPardavėjasPardavėjas

Su DDP elkitės atsargiai: pardavėjas iš trečiosios šalies ne visada gali būti importuotoju ES, o jei deklaruota vertė pasirodo per maža, papildomus mokesčius kartais tenka sumokėti gavėjui. Plačiau apie tai – gide importas iš Alibaba. Jei abejojate, kokią sąlygą rinktis, parašykite – patarsime pagal jūsų krovinį ir maršrutą.

Kokių dokumentų reikės

  • Komercinė sąskaita (invoice) – prekių aprašymas, kiekis, vertė, valiuta ir Incoterms sąlyga.
  • Pakavimo lapas (packing list) – vietų skaičius, svoriai, matmenys.
  • Transporto dokumentas – jūra konosamentas (B/L), oru oro važtaraštis (AWB), keliais CMR.
  • Kilmės įrodymas – jei norite pritaikyti lengvatinį muito tarifą pagal ES prekybos susitarimą.
  • Leidimai ar sertifikatai – kai kurioms prekėms (pvz. maisto, augalų, chemijos ar dvejopo naudojimo prekėms).

Kaip užsakyti

  1. Parašykite, kokia prekė, iš kur ir į kur vežama, apytikslis svoris ar tūris ir kada krovinys bus paruoštas.
  2. Nurodykite pirkimo sąlygą (Incoterms) ir, jei turite, atsiųskite sąskaitą ar pasiūlymą.
  3. Pasiūlysime transporto būdą ir muitinės procedūrą, patikrinsime dokumentus ir prekės kodą.
  4. Suderinus, krovinys išvežamas, o muitinės deklaraciją parengiame iš anksto, kad krovinys nestovėtų terminale.

Dažniausi klausimai

Ar turite savo transportą?

Ne. Krovinių gabenimą suorganizuojame su patikimais vežėjais ir ekspeditoriais, o patys atsakome už muitinės procedūras ir už tai, kad gabenimas ir išmuitinimas būtų suderinti.

Ką pasirinkti: jūrą, orą ar kelius?

Jūra tinka dideliems kroviniams iš tolimų šalių, kai laikas nėra kritinis. Oru verta vežti skubius, vertingus ar lengvus krovinius. Keliais patogiausia vežti iš ES ir artimų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Turkijos ar Jungtinės Karalystės.

Kiek laiko krovinys gali stovėti uoste prieš išmuitinimą?

Laikinajame saugojime krovinys gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų. Tačiau terminale už saugojimą paprastai mokama nuo pirmų dienų, todėl deklaraciją geriausia parengti dar kroviniui keliaujant.

Ar reikia muitinės, jei krovinys vežamas iš kitos ES šalies?

Ne. Tarp ES šalių prekės juda be muitinės formalumų, užtenka sąskaitos ir CMR važtaraščio. Muitinės procedūros reikalingos tik kroviniams iš ne ES šalių arba į jas.

Kas moka muitą, jei pirkau FOB sąlygomis?

Pirkdami FOB, importo formalumus atliekate ir muitą bei PVM mokate jūs kaip pirkėjas. Muitas skaičiuojamas nuo prekių kainos kartu su transportu ir draudimu iki ES sienos.

Ar galima krovinį išmuitinti ne pasienyje, o Vilniuje ar Kaune?

Taip. Krovinys gali būti vežamas pagal tranzito deklaraciją T1 iki paskirties muitinės ir išmuitinamas ten. Tada importo muitai ir PVM sumokami paskirties vietoje.

Reikia pervežti krovinį?

Parašykite, kokia prekė, iš kur ir į kur ji keliauja – pasiūlysime gabenimo būdą ir pasirūpinsime muitine. Atsakome tą pačią darbo dieną.

info@ismuitink.lt