Sandėliavimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje: muitinės ir akcizų sandėliai

Trumpas atsakymas: padedame suorganizuoti prekių ir krovinių sandėliavimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo laikinojo saugojimo atvykus kroviniui iki ilgesnio laikymo muitinės sandėlyje, kai muitas ir importo PVM sumokami tik tada, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Aprašykite krovinį ir terminą – atsakysime tą pačią darbo dieną.

Pateikti sandėliavimo užklausą

Kokį sandėliavimą galima suorganizuoti

Laikinasis saugojimas: pirmosios 90 dienų

Kai prekės iš trečiosios šalies pateikiamos muitinei, jos automatiškai patenka į laikinąjį saugojimą. Tai tarpinė būsena: muitas ir PVM dar neskaičiuojami, bet prekės yra muitinės priežiūroje ir laikomos tik tam leidimą turinčiose vietose. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnį per 90 dienų prekėms turi būti įforminta muitinės procedūra (pvz. išleidimas į laisvą apyvartą, tranzitas ar muitinės sandėlis) arba jos turi būti išvežtos atgal. Europos Komisija nurodo, kad šis terminas nepratęsiamas.

Laikinojo saugojimo metu prekes galima tik saugoti ir tvarkyti taip, kad nesikeistų jų išvaizda ar techninės savybės – pavyzdžiui, apžiūrėti ar paimti pavyzdžius. Perpakuoti, ženklinti ar komplektuoti siuntas čia negalima. Jei per 90 dienų niekas nedaroma, muitinė gali imtis priemonių iki prekių pardavimo ar sunaikinimo deklaranto sąskaita, todėl krovinio „pamiršti“ uoste ar terminale neverta.

Muitinės sandėlis: mokesčiai tik išleidžiant prekes

Muitinės sandėliavimo procedūra skirta tiems, kurie ne ES prekes nori laikyti ilgiau ir mokesčius mokėti dalimis – tik už tą kiekį, kuris išimamas parduoti Lietuvoje ar ES. Kol prekės sandėlyje, joms netaikomi importo muitai (SMK 237 str.), o importo PVM paprastai atsiranda tik tada, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Bendro laikymo termino nėra (SMK 238 str.) – muitinė jį gali nustatyti tik išimtiniais atvejais.

• Pinigų srautas: muitą ir PVM mokate ne už visą konteinerį iš karto, o už kiekvieną išimamą partiją.
• Reeksportas be mokesčių: jei dalį prekių parduodate už ES ribų, už jas importo muito ir PVM Lietuvoje nemokate.
• Įprastinės operacijos: muitinės sandėlyje leidžiama rūšiuoti, sverti, perpakuoti, ženklinti, paruošti prekes pardavimui (Deleguotojo reglamento 2015/2446 71-03 priedas).
• Viešasis ar privatus sandėlis: viešuoju gali naudotis bet kuris prekių savininkas, privatų – tik leidimo turėtojas. Daugumai importuotojų pakanka viešojo.

Muitinės sandėliui reikia muitinės leidimo, o kai gali atsirasti muito skola – ir garantijos. Jei sandėliuojate per viešąjį muitinės sandėlį, leidimų rūpestis tenka sandėlio operatoriui, o jums lieka teisingai įforminti prekių įvežimą ir išleidimą. Visų Lietuvos muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų ir laisvųjų zonų sąrašas skelbiamas muitinės svetainėje.

Akcizinių prekių sandėliavimas

Akcizais apmokestinamos prekės – etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, kaitinamojo tabako gaminiai, elektroninių cigarečių skysčiai, energiniai produktai ir elektra. Kol akcizas nesumokėtas, tokios prekės gali būti gaminamos, laikomos ir gaunamos tik akcizų sandėlyje, kurį valdo įgaliotasis sandėlio savininkas (ES direktyvos 2020/262 14–15 str.). Lietuvoje akcizų sandėlio leidimą išduoda VMI, o prekių judėjimas sustabdžius akcizų mokėjimą įforminamas elektroniniu administraciniu dokumentu (e-AD) sistemoje EMCS.

Praktikoje tai reiškia: jei importuojate vyną, spiritą, alų ar tabako gaminius iš ne ES šalies, pirmiausia reikia nuspręsti, kur prekės keliaus po muitinės – į akcizų sandėlį (akcizas mokamas vėliau) ar į laisvą apyvartą (akcizas, muitas ir PVM mokami iš karto, prekės ženklinamos akcizo ženklais, jei to reikia). Padedame suderinti abu etapus, kad krovinys nestrigtų tarp muitinės ir sandėlio.

Krovinių konsolidavimas, perkrovimas ir cross-dock

Ne kiekvienam kroviniui reikia ilgo sandėliavimo. Dažnai užtenka kelių dienų: sujungti kelių tiekėjų siuntas į vieną transporto priemonę, perkrauti iš konteinerio į vilkiką ar išskirstyti paletes keliems gavėjams. Jei prekės dar neišmuitintos, tokie veiksmai daromi muitinės sandėlyje arba prekės vežamos toliau pagal tranzito procedūrą T1 – tada importo mokesčiai mokami tik paskirties šalyje. Laikinajame saugojime perpakuoti negalima, todėl planą verta sudėlioti dar prieš kroviniui atvykstant.

Sandėliavimas Vilniuje

Vilnius – pagrindinis e. prekybos ir paskirstymo centras: čia arčiausiai didžiausia vartotojų rinka, oro uostas ir keliai į Lenkiją, Latviją bei Baltarusijos pasienio postus. Vilniuje dažniausiai ieškoma sandėlio, iš kurio galima greitai išsiųsti užsakymus visoje Lietuvoje, ir vietos ekspreso ar oro siuntoms, kurios atvyksta mažomis partijomis. Tokioms prekėms patogu derinti muitinės sandėlį su išleidimu dalimis – išmuitinate tik tai, kas jau parduota.

Sandėliavimas Kaune

Kaunas yra šalies logistikos centre: čia susikerta magistralės Via Baltica ir Vilnius–Klaipėda, veikia intermodalinis geležinkelio terminalas ir oro uostas, o Karmėlavoje yra viena iš trijų Lietuvos laisvųjų zonų. Kaune patogu laikyti krovinius, kurie keliauja tranzitu į Latviją, Estiją ar Lenkiją, ir partijas, atkeliaujančias geležinkeliu iš Azijos. Jei prekės toliau važiuos į kitą ES šalį, dažnai verta jų čia neišmuitinti, o tęsti gabenimą pagal T1.

Sandėliavimas Klaipėdoje (uostas)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos jūrų uostas, todėl beveik visi jūra atkeliaujantys konteineriai ir automobiliai pirmiausia patenka į uosto terminalų laikinąjį saugojimą. Čia svarbiausia neprarasti laiko: suplanuoti, ar konteineris bus išmuitinamas uoste, perkeliamas į muitinės sandėlį, ar vežamas toliau pagal tranzitą. Klaipėdoje yra dvi iš trijų Lietuvos laisvųjų zonų, kuriose ne ES prekes galima laikyti ir tvarkyti be importo mokesčių. Klaipėda dažniausiai pasirenkama didesnėms partijoms ir prekėms, kurios iš uosto išskirstomos po visą Baltijos regioną.

Kam tai naudinga

• Importuotojams, kurie perka konteineriais, o parduoda dalimis – mokesčius galima mokėti pagal pardavimus.
• E. prekybai – prekės laikomos arti pirkėjų, išsiunčiamos greitai, o grąžinimai tvarkomi vietoje.
• Tranzitui – prekės, skirtos kitoms ES ar ne ES šalims, Lietuvoje laikomos ir perkraunamos be importo mokesčių.
• Akcizinių prekių prekybininkams – akcizas mokamas tik išleidžiant prekes iš akcizų sandėlio.

Kaip pradėti

1. Parašykite, kokia prekė (HS kodas, jei žinote), kiek palečių ar konteinerių, iš kur ir kada atvyksta.
2. Nurodykite, kiek laiko planuojate laikyti ir ar prekės liks Lietuvoje, ar keliaus toliau.
3. Pasiūlysime tinkamą režimą (laikinasis saugojimas, muitinės sandėlis, tranzitas ar akcizų sandėlis) ir miestą.
4. Suderinus – pasirūpinsime muitinės dokumentais, kad krovinys būtų priimtas ir išleistas be prastovų.

Muitinės formalumai susiję su importo deklaracija, tranzito deklaracija T1 ir, jei prekės dar keliaus į kitą šalį, eksporto deklaracija. Jei dar neturite EORI kodo, jo prireiks prieš pirmąją deklaraciją.

Krovinį iki sandėlio galime ir atgabenti – žr. krovinių gabenimas su išmuitinimu.

Dažniausi klausimai